Praėjo lygiai metai po mūsų susitikimo Eneagramos mokymuose Astrachanėje. Tie metai buvo  pažymėti pačiais giliausiais išgyvenimais per visą mano gyvenimą. Tais metais pirmą karą per 10 metų aš beprotiškai įsimylėjau (tiklsiau, aš ir anksčiau įsimylėdavau, tačiau neleisdavau sau to pajusti – o kas jei aš pati sau prisipažinsiu, kad įsimylėjau, o mane pames).

Mane išgirdo darbe, pripažino mno pasiekimus (o anksčiau aš bendravau iš nepasitikinčio vaiko pozicijos, bijodama padaryti ką nors naujo, kitaip). Pirmą kartą susitikau su savo baimėmis “akis į akį”, o kai kurias jau ir nugalėjau. Man buvo begaliniai gera, aš tiesiog skraidžiau ant sparnų, man buvo beprotiškai skaudu, kartais atrodydavo, kad nukrisiu ir nebeatsikelsiu. Man buvo labai baisu, kartais atrodydavo, kad nieko daugiau nebenoriu, buvau pasiruošusi atsisakyti visko ką pradėjau. Aš apie tai, kad metai buvo kupini visokiausių jausmų ir emocijų. Kai kam tai tik žodžiai, bet ne man, žmogui, pripratusiam gyventi rėmuose, pagal taisykles ir, svarbiausia, – visiškai nieko nejaučiant. Aš taip seniai nieko nejaučiau, kad tik dabar supratau, ką reiškia gyventi ir  tik dabar  supratau, kad iš viso gyvenu.

Ačiū Tau, kad esi, ką darai, už Tavo titanišką darbą, dėl to, kad Tu dėl kažkokios priežasties atrandi ir prikeli tokius pamestus žmones, kaip aš, suteiki galimybę išeiti iš savo “dėžutės” ir pasirodyti pasauliui pasakant:- “Štai Aš, unikalus  ir netobulas tuo pačiu metu!“. Tu – mano angelas – gelbėtojas, šviesulys Julija iš Vilniaus, Tu ir Tavo mokymai – tikras stebuklas!

Visi, kurie svarstot, ar eiti į Eneagramos mokymus, galiu pasakyti – neikit, jei bijote permainų, gyvenkite, kaip anksčiau, ieškodami pasiteisinimo dėl ko nepavyksta gyventi taip, kaip svajojate, Neikit, jei norite ir toliaugyventi savo „dėžėje“, pagal taisykles, kurios jums nepriimtinos, gyventi „kaip visi“, galvodami „ką žmonės pasakys“, nes „nepadoru“, „gėda“, „nemalonu“. Neikite, nes po mokymų gyventi taip pat nebepavyks, Jūs pasikeisite, pradėsite kurti savo svajonių gyvenimą, Jūs tiesiog pradėsite gyventi.

Prašau išspausdinti kur nors! Tegul visi žino, kokios galimybės atsiveria, reikia tik panorėti.

Olga.